PARODA | Eglė Čėjauskaitė - Gintalė. UJEI 2

Juvelyrika, kurią reikia patirti
Eglės Čėjauskaitės-Gintalės parodoje Ujei 2, kuri nuo rugpjūčio 29 d. eksponuojama Plungės Žemaičių dailės muziejuje, pristatoma šiuolaikinė juvelyrika, kurią reikia patirti, o ne suprasti.
Menininkė autorinę juvelyriką kuria savitai ir originaliai jau daugiau nei 30 metų. Iki šiol ji yra surengusi daugiau nei 20 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavusi daugiau nei 100 grupinių parodų ES ir už jos ribų. Jos kūrinių yra Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose, LR Vyriausybės sprendimu jos darbai buvo pasirinkti dovanoti Ispanijos karališkajai šeimai ir Japonijos imperatoriui.
Didžiausia ir svarbiausia E. Čėjauskaitės-Gintalės personalinė paroda UJEI buvo surengta 2024 m. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kaip Šiuolaikinio metalo meno ir juvelyrikos bienalės METALOfonas dalis. Ši paroda, pasikeitusi ir papildyta, dabar atkeliauja į Plungę - grįžta į Žemaitiją. Nes E. Čėjauskaitė-Gintalė giliausiai susijusi su Žemaitija, kur gimė, augo, studijavo, – su kraštu, kurio kalba jai yra pati artimiausia ir iki šiol buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis. Ne veltui ir parodos pavadinimas – žemaitiškas žodis UJEI. Tai ne protui, o pojūčiams ir patyrimui skirta paroda. Nėra istorijų, nėra žodžių, nėra etikečių. Yra objektai, kuriuos kiekvienas atpažins ir perskaitys savaip.
Menininkė pasakoja: „Pirmoji mintis buvo rezginė, terba buvo. Indas, į kurį talpinu patirtis, mintis, jausmus, prisiminimus, nuoskaudas... Visi nešamės skirtingas tas terbas. Tik ne visada žinome, kas joje dar gyva, o kas jau seniai tapo nereikalingu svoriu. Man norisi ne mažiau turėti, o mažiau neštis. Eiti lengvai, bet ne tuščiai. Todėl vis dažniau žiūrėdama į savo terbą užduodu sau klausimą: ar tikrai nešuosi, kas man būtina? Galbūt vidiniai klausimai ir inspiravo kūrinius šiai parodai. Kai jau pati nuo jų pavargdavau, nesąmoningai atsipalaidavimui rašydavau, piešdavau, brūkšniuodavau eilėmis pagaliukus - vėliau pamačiau, kad jie akivaizdžiai atspindi mano nuotaikas ir būsenas, kaip koks vidinis mano raštas. Kai kuriuos atkartojau sidabre, prisiūdama prie juodo audinio. Ne tam, kad išsaugočiau piešinį. Greičiau – akimirką tą, kuri praeina, bet dabar yra užfiksuota.”
Parodoje susijungia šiuolaikiniai papuošalai, erdviniai objektai, video ir garsas, naudojamas sidabras, arklio ašutai, guma. Viskas skirta tam, kad sukurtų atmosferą, skatinančią žiūrėti ir kelti klausimus sau pačiam. Parodos kuratorė Jurgita Ludavičienė sako: Ujei – tai ir nuostaba, ir netikėtumas, ir pasidžiaugimas, ir nusivylimas, ir liūdesys. Viename žodyje telpa daugybė istorijų, kurių nebereikia pasakoti, reikia jas patirti.
Kuratorė: Jurgita Ludavičienė
Architektė: Simona Sigita Paplauskaitė
Paroda veiks 2026 08 29 – 2027 01 20
Žemaičių dailės muziejus, Plungė.