M. K. Čiurlionis. Laisvės preliudas

Žemaičių dailės muziejuje bus atidaroma fotografijų paroda „M. K. Čiurlionis. Laisvės preliudas“. Paroda veiks iki rugpjūčio 23 d.
Ši paroda – apie ryškiausią Lietuvos kultūros kūrėją Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875–1911), apie Lietuvą ir apie mus. Apie mūsų pasirinkimą būti lietuviais, nesvarbu, kur bebūtume.
Parodoje pristatoma mažiau pažinta, tačiau itin reikšminga Čiurlionio kūrybos dalis – fotografijos, sukurtos viešnagės Anapoje, Juodosios jūros pakrantės mieste, metu. Tai ne tik kelionės liudijimai, bet ir langas į menininko vidinį pasaulį, kuriame regimoji tikrovė tampa dvasinės tikrovės atspindžiu. Netrukus po šios kelionės, 1906 metais, laiške broliui Povilui Čiurlionis rašė: „Aš ketinu visą savo buvusį ir būsimą darbą skirti Lietuvai.“
Šis apsisprendimas tapo kertine jo kūrybos ašimi. Anapos laikotarpį galima suvokti kaip laisvės preliudą – laiką, kai brendo idėjos ir jausmai, vėliau ryškiai atsiskleidę jo muzikoje, tapyboje ir kultūrinėje veikloje.
Per trumpą, vos trisdešimt penkerius metus trukusį gyvenimą Čiurlionis sukūrė beveik keturis šimtus muzikos kūrinių, apie tris šimtus tapybos darbų, taip pat gausų iliustracijų, fotografijų ir literatūrinių tekstų palikimą. Beveik visa ši kūryba šiandien saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir liudija vientisą meninę pasaulėžiūrą, kurioje garsas, vaizdas, gamta ir žmogaus dvasinis gyvenimas susilieja į nedalomą visumą.
Šios parodos pristatymas Oginskio rūmuose turi ypatingą simbolinę reikšmę. Grafas Mykolas Oginskis buvo pirmasis Čiurlionio globėjas ir mecenatas. Būtent čia būsimasis menininkas pradėjo savo kūrybinį kelią – mokėsi muzikos, grojo rūmų orkestre fleita, dainavo chore ir piešė.
Tad simboliškai šiandien Čiurlionis sugrįžta ten, kur prasidėjo jo kelias.
Čiurlionis grįžta namo. Pasaulio lietuviai grįžta namo. Grįžtame į laisvą Lietuvą.
Parodos kuratorė Vilma Dobilaitė
Skuodo rajono kultūros centro moterų choras „Apuolė“ atliks M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas: „Beauštanti aušrelė“, „Nemune, upeli“, „Ne tėviškėlėj“. Tai dainos apie grįžimą namo ir apie meilę tėvynei.
APUOLĖ
Skuodo rajono Kultūros centro moterų choras „Apuolė“ buvo įkurtas 1950 metais Skuode, nedideliame miestelyje šiaurės vakarų Lietuvoje, vos 2 km į pietus nuo sienos su Latvija. Savo skambų ir garbingą pavadinimą kolektyvas gavo už aktyvią chorinę veiklą, kadangi Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių genčių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir kronikose jau IX amžiuje.
Per 75 metus choras išgyveno ir savo aukso amžių, kai chore dainuodavo apie 100 dainininkų ( vyrų ir moterų) ir laikus, kai choras buvo beišnykstantis. Dabar chore dainuoja apie 20 moterų. Visas jas,- mokytojas, darželio auklėtojas, policininkes, buhalteres, prekybininkes, grožio specialistes - vienija meilė dainai, choro skambesio grožiui. Kolektyvas dalyvavo visose Lietuvos Dainų šventėse, koncertavo daugybėje Žemaitijos regiono miestų, giedojo ne vienoje bažnyčioje. Choro repertuare įvairios lietuvių liaudies dainų aranžuotės, originalios kompozitorių dainos ir religiniai kūriniai.
Vienas iš ryškiausių, įsimintiniausių paskutinio laikotarpio muzikinių įvykių buvo koncertai Granadoje - IV festival internacional de canto coral Millencuentros, vykęs Monasterio de san Jeronimo ir M.K. Čiurlionio kūrinių koncertas skambėjęs Basilica de san Juan de Dios 2025 metų balandžio mėnesį.
Šių metų gegužės mėnesį kolektyvas dalyvavo chorinės muzikos festivalyje - konkurse Vievyje „Mūsų dainose“ ir lygių balsų chorų kategorijoje religinės muzikos konkurse laimėjo pirmą vietą.
APIE PARODĄ
M. K. ČIURLIONIS. LAISVĖS PRELIUDAS
Ši paroda pristato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) fotografijos kūrybą – mažiau pažintą, tačiau itin reikšmingą jo meninio palikimo dalį. Pasaulyje žinomas kaip tapytojas ir kompozitorius, Čiurlionis čia atsiskleidžia naujais, netikėtais rakursais.
Parodoje eksponuojama keturiasdešimt fotografijų, Čiurlionio sukurtų viešnagės Juodosios jūros pakrantės mieste Anapoje, Kaukazo regione, metu ir vėliau suklijuotų į mažą rankų darbo albumą „Anapa 1905“. Tai ne atsitiktinė draugų, šeimos narių ar jūros vaizdų kolekcija, o nuoseklus menininko pasakojimas apie buvimą Anapoje ir vidinės kelionės liudijimas, tapęs erdve dvasinei transformacijai, vėliau ryškiai atsiskleidusiai jo kūryboje ir tapusiai neatsiejama Lietuvos kultūrinio atgimimo dalimi.
Po šios kelionės, pasak Čiurlionio sesers Jadvygos, namuose prasidėjo „lietuviškasis renesansas“. Vėliau, 1906 metais, menininkas laiške broliui Povilui rašė:
„Ką Tu manai apie tai? Žinai apie lietuvių sąjūdį? Aš ketinu visą savo buvusį ir būsimą darbą skirti Lietuvai…“
Čiurlionio fotografijos – paprastos, neretušuotos. Jose nėra siekio sukurti tobulą ar užbaigtą vaizdą. Priešingai – jos alsuoja atvirumu, kviečia sustoti ir patirti jo išgyvenimus.
Žvelgdami į šiuos vaizdus, matome pasaulį Čiurlionio akimis. Jie leidžia mums priartėti prie mąstytojo ir kūrėjo, kuris regimąjį pasaulį suvokė kaip dvasinio gyvenimo atspindį. Čiurlioniui artimas non finito principas čia tampa natūralia neišsakomo išraiška.
Per trumpą, vos trisdešimt penkerius metus trukusį gyvenimą Čiurlionis sukūrė beveik keturis šimtus muzikos kūrinių, apie tris šimtus tapybos darbų, taip pat gausų iliustracijų, fotografijų ir literatūrinių tekstų palikimą. Beveik visa ši kūryba šiandien saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Ji liudija vientisą meninę pasaulėžiūrą, kurioje garsas, vaizdas, gamta ir žmogaus dvasinis gyvenimas susilieja į nedalomą visumą.
Profesorius Vytautas Landsbergis apie šią parodą parašė: „Tegul ši fotografijų paroda prabyla mums apie aną žmogų ir jo laiką – o kartu apie mus ir visus laikus.“
Šios parodos pristatymas Oginskio rūmuose turi ypatingą simbolinę reikšmę. Grafas Mykolas Oginskis buvo pirmasis Čiurlionio globėjas ir mecenatas. Būtent čia būsimasis menininkas pradėjo savo kūrybinį kelią – mokėsi muzikos, grojo rūmų orkestre fleita, dainavo chore ir piešė.
Tad simboliškai šiandien Čiurlionis sugrįžta ten, kur prasidėjo jo kelias.
Čiurlionis grįžta namo. Pasaulio lietuviai grįžta namo. Grįžtame į laisvą Lietuvą.
Vilma Dobilaitė
Kuratorė
Paroda parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.