Šlaitingame Babrungo, Minijos intako, slėnyje esantis Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis II, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.
Pilies kalno, kuriame buvo 1253 m. minima kuršių pilis Gandyngen, šlaitai statūs, 32 m aukščio. Kalnas gana apardytas arimų. Dirvonuojanti piliakalnio aikštelė ovali, pailga, 78 × 33 m dydžio. Į vakarus nuo piliakalnio yra trapecijos formos papilys su 38 × 110 m dydžio aikštele. Dar kiek už papilio – senovės gyvenvietė, prie kurios – V–XIII a. senkapis.
Šį piliakalnį XX a. pr. aplankė apie 200 Lietuvos piliakalnių ištyręs lenkas Liudvikas Kšivickis. Jis užfiksavo mažiausiai tris pylimo aukštinimo etapus, kurių kiekviename rasta nemažai medžio anglių. Apie Gandingos piliakalnį, kuriame tuomet dar buvo senųjų amžių pėdsakų, tyrinėtojas rašė ir Varšuvoje išleistoje knygelėje „Žemaičių senovė“.
Archeologai čia surado I tūkstm. pab.–II tūkstm. pr. gyvenvietės bei dvarvietės pėdsakų.
Šiaurės karo metu sudegė pilis ir gyvenvietė, o kilusi maro epidemija išnaikino daugumą gyventojų. Nuo XVII a. Gandinga persikelia į strategiškai palankesnę vietą, iki tol buvusią kaimo gyvenvietę, pavadinta Plunge.
Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta keliolika legendų. Pavyzdžiui, kad jame yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėse buvusi senovės baltų šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis.
Yra baigti tiesti takai prie Varkalių ir Gandingos piliakalnių, sutvirtintas 300 m Babrungo šlaitas, pastatyti stendai bei rodyklės. Atnaujinti 1 km architekto Stulpino įrengti keliai, viso dabar yra 2,5 km sutvarkytų takų.
.JPG){kind=link}