Onos Riaubaitės - Staskevičienės paroda „Gijų knyga: Link gimtinės šaknų“

ONA RIAUBAITĖ-STASKEVIČIENĖ. GIJŲ KNYGA: LINK GIMTINĖS ŠAKNŲ
Atidarymas: 2026 m. rugsėjo 25 d., penktadienis, 12:00 val., Žemaitės memorialinis muziejus.
Onos Riaubaitės-Staskevičienės (1941-2017) kūrinių raštai, suausti į gyvenimo ratą, sukasi į pradžių pradžią, kur juos dar kartą pasitinka šiltas Tėvų slenksčio vėjas. Jubiliejinė paroda „Gijų knyga: link gimtinės šaknų“ atspindi kadaise išsakytus menininkės lūkesčius: „Kai Dievulis pašauks, aš žinosiu, kur sugrįžti“.
Apie kūrybą ji yra palikusi jautrius žodžius: „Kai pasižiūri, tas siūlelis – tikras stebuklas, su juo tiek daug galima sukurti. Taip viskas tobulai sutverta, kad tereikia tik apsidairyti ir kurti – visko aplink tiek daug yra“.
Ona Riaubaitė-Staskevičienė gimė 1941 m. rugsėjo 13 d. Kadaičių kaime (Plungės r.) – talentais dosnioje Žemaitijos žemėje. Toje pačioje vietoje augo rašytoja Žemaitė bei garsus medžio drožėjas Stanislovas Riauba, su kuriuo menininkę siejo tos pačios giminės šaknys. Mokslus ji pradėjo Šateikių pradinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kretingos vidurinę mokyklą ir įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1965 m. baigusi mokslus Telšiuose, pradėjo dirbti Kauno trikotažo fabrike „Audimas“ dailininke ir tęsė studijas Vilniaus dailės instituto Kauno vakariniame fakultete, kur įgijo dailiosios tekstilės specialybę.
Ilgąja gyvenimo stotele menininkei tapo Kaunas. 1987 m. ji įstojo į Dizainerių sąjungą, o 2006 m. įsijungė į Kauno dailininkų sąjungoje veikiančią tekstilininkų grupę ESAME (Entuziastų Sąjunga Atvirose Menui Erdvėse). Čia ji iškart tapo aktyvia nare, turinčia ryškų ir savitą balsą Lietuvos tekstilininkų gretose.
Visas Onos Riaubaitės-Staskevičienės gyvenimas buvo paskirtas kūrybai. Naujų formų ieškojimai ir įvairių netradicinių medžiagų naudojimas padėjo menininkei priartėti prie konceptualiu turiniu grįstos tekstilės. Jos darbai buvo eksponuojami 84-iose parodose bei projektuose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Lenkijoje).
Su dideliu kūrybiniu polėkiu ir ypatinga atsakomybe ji ruošdavosi Pasaulio žemaičių dailės parodoms, kas ketverius metus rengiamoms Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Paskutinėje parodoje, kurioje ji dalyvavo (7-ojoje, vykusioje 2016 m.), eksponuotas diptikas „Būna dienų...“ tiesiog prikaustė lankytojų dėmesį. Kūrinio idėja ir profesionalus jos išpildymas tapo širdį virpinančia, įtaigia ir gražia tekstiline gyvenimo patirčių metafora.
Atkūrus Nepriklausomybę ir nustojus menui taikyti griežtus sovietinius kanonus, tekstilė tarsi pražydo. Menininkai pradėjo laisviau naudoti ne tik spalvas ar raštus, bet ir aplikacijas, pynimo bei siuvinėjimo technikas, taikyti netekstilines medžiagas. Smulkioji tekstilė Onos Riaubaitės-Staskevičienės kūryboje įgavo įvairiausius pavidalus. Tik pamanykit, kaip sumaniai, naudojant medžio drožles (žiuogspėras), sukurtas įtaigus, charakteringas „Žemaitijos Anderseno“ – Stanislovo Riaubos – portretas! Atrodo, tiek nedaug – tik žiuogspėrelės, viskas taip lengva, tačiau kūrinio svoris ir gylis – neišmatuojami.
Pristatydama vieną iš daugelio personalinių parodų Lietuvos Respublikos Seime, Ona pasakojo:
„Didelį impulsą kūrybai davė kelionės. Visos mano šeimos atostogos nuo 1980 m. susijusios su jomis ir jų organizatoriumi a. a. Gediminu Ilgūnu. Tos kelionės mane išvedė iš tremties. Aš sau išsiaiškinau, kad Lietuvoje buvo trys tremtys:

1. Ištrėmė žodį. Unikalus atvejis – knygnešystė – daug savo darbų skyriau šiai temai.
2. Ištrėmė žmones. Ačiū likimui – mano šeima to nepatyrė.
3. Dvasinė tremtis. Likusiems Lietuvoje teko patirti dvasinę tremtį. Tik kelionių metu supratau, kokioje asmeniškoje dvasinėje tremtyje aš gyvenau daugybę metų. Tą ir noriu parodyti savo kūryboje – mes turime laisvę kurti ir rodyti savo darbus.“

Paprasta, pasižyminti nepaprastu žemaitišku mąslumu kūryboje, atvira žmogui ir laisva minčiai – tokia ji buvo ir išliko. O jos „Gijų knygos“ puslapius dabar varto šiltas Tėvų slenksčio vėjas. Šio vėjo klausosi ir iš Kauno namų atvažiavęs Onos „Giliukas“.
Paroda bus eksponuojama Žemaitės memorialiniame muziejuje iki 2026-11-25.
Parodos kuratorė Danutė Einikienė
Vyr. Dailininkė - dizainerė Laura Blaževičienė