Plateliai - tai vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių, įsikūrusio didžiausio ir giliausio ežero Žemaitijoje – Platelių ežero – vakarinėje pakrantėje.
Platelių ežeras – vaizdingiausias, švariausias, giliausias (48,5 m.) ežeras Žemaitijoje, kuris vasarą tampa aktyvaus vandens sporto ir poilsio traukos vieta. Kartu tai ir vienas didžiausių (aštuntas pagal dydį) ežerų Lietuvoje, tyvuliuojantis 1 205 ha plote. Ežerą puošia septynios legendomis apipintos salos: Pliksalė, Gaidsalė, Veršių, Pilies, Ubagsalė, Šončelio bei didžiausia sala – Briedsalė (6,1 ha). Ne tik kultūriniu, bet ir gamtiniu aspektu vertingiausia – Pilies sala.
Pilies saloje stovėjusi pilis su Šventorkalnio pusiasalyje įsikūrusia Platelių gyvenviete istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti XV a. Ją su Šventorkalniu jungė medinis tiltas, kurio ąžuoliniai poliai išlikę iki šių dienų. Platelius valdžiusi Kęsgailų giminė, 1532 m. testamentu miestelį paliko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o vėliau, 1534 m., valsčius perduotas jo motinai Bonai Sforcai.
XVII a. pabaigoje Plateliai persikelia į dabartinę vietą. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis besiplečiančiam miesteliui 1792 m. vasario 24 d. suteikia Magdeburgo teises ir herbą. Tuo metu tai buvo labai svarbus įvykis, garantavęs tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos, dvarininkų, tam tikrą prekybos ir amatų laisvę ir apsaugą.
1797 m. Platelių dvarą bei miestelį Rusijos caras Pavelas I padovanojo grafui Augustui Šuazeliui-Gufjė (de Choiseul-Gouffier) ir kelios šios garsios prancūzų giminės kartos valdė Platelius iki pat 1940-ųjų.
Valdant Šuazeliams Plateliai augo. 1804 m. miestelyje atidaryta parapijinė mokykla. Nuo 1881 m. plateliškiai naudojosi telegrafo bei pašto paslaugomis. 1919-1950 m. Plateliai buvo valsčiaus centras. Čia 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas, 1932 m. įsikūrė policijos nuovada.
Sovietų okupacijos metais Plateliai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė, garsėjusi Užgavėnių šventėmis, kurios paprastai buvo draudžiamos.
Šiandien Plateliai – seniūnijos centras, kuriame gyvena apie 900 gyventojų, daugiausia – žemaičiai, kurie, palyginus su kitomis Žemaitijos vietomis, dar gerai yra išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus. Seniūnijos teritorijoje išsidėstę dar 24 kaimai. Didesni iš jų: Beržoras, Gintališkė, Dovainiai, Šateikių Rūdaičiai.
Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, medine Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro sodyba. Miestelio centre stovi atstatytas Šv. Florijono koplytstulpis bei paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), taip pat paminklai Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui.
2008 m. Europos Komisijos vykdytame projekte „Europos turizmo traukos vietovė“ (European Destinations of Excellence – EDEN) Plateliams suteiktas „Patraukliausios Lietuvos turizmo vietovės, puoselėjančios nematerialųjį paveldą“ vardas.
2025 m. Plateliai pelnė neįtikėtiną pasaulinį pripažinimą ir tapo vienu iš „Geriausių turizmo kaimų 2025“ (Best Tourism Village by UNWTO).
Atsiliepimai