Paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas, 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas.
Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose 1941-1944 metais buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko A. Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.
2016 metais „pasodinti“ medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti. Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai.
Anot vieno iš aktyviausių talkininkų kuriant sodą, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų Atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.
