Klaipėdietis dramaturgas Gintaras Grajauskas vienaveiksmę pjesę „Rezervatas“ parašė viešėdamas JAV, kur dalyvavo Ajovos universiteto tarptautinio rašymo programoje. Pirmieji šios pjesės skaitymai įvyko 2004 metais „Naujosios dramos akcijoje“ Vilniuje ir tarptautiniame Avinjono teatrų festivalyje Prancūzijoje. Pjesėje iškeliama „rezervato“ idėja šiandien tampa ypač aktuali ir daugiaprasmė. Kalbama ne tik apie išorinį uždarumą, bet ir apie vidinį „rezervatą“ mūsų galvose, apie bandymus pabėgti nuo rutinos, išsilaisvinti, sugrįžti prie savo šaknų. Globaliame, sintetiniame, gamtos natūralumą prarandančiame pasaulyje labai svarbu išsaugoti savo tapatybę, vidinę autonomiją, tradicijas, amžinąsias vertybes. Spektaklyje tikrųjų vertybių ir laisvės ilgesys suprantamas kaip bėgimas į „nuosavą“ erdvę, siekiant apsaugoti asmens ir/ar tautos savitumą nuo svetimos, kitų primestos tikrovės. Pjesės veikėjai, pasak paties autoriaus, lyg ir indėnai, tačiau jau labai įtartini, kažkokie indėnizuoti lietuviai, o pats šiuolaikinis pasaulis – rezervatas, pilnas vienišų indėnų.