Šeštadienis, rugsėjo 23 d., Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
15.30 val. mokslinė konferencija PLUNGĖS BAŽNYČIA - NEUŽGĘSTANČIOS KRIKŠČIONIŠKOS MEILĖS IR ATMINTIES LOPŠYS. Jo Ekscelencijos Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus sveikinimo kalba.
15.40 val. "Sakrali Plungės bažnyčios erdvė. Laisvės palaima ir laisvės našta". Pranešėjas - kun. dr. Marius Venskus, Kanonų teisės dėstytojas, Bažnytinio teismo teisėjas, MRU teisės doktorantas, VDU Katalikų teologijos fakulteto bendradarbis.
16.00 val. "Dievo paieškos XXI amžiuje: nuo tamsiosios nakties iki džiaugsmo šviesos". Pranešėjas - monsinjoras, Klaipėdos universiteto teologijos prof. dr. Arvydas Ramonas.
16.20 val. "Koplytėlės Plungės rajone". Pranešėja - Elvyra Spudytė, Telšių vyskupijos kurijos archyvarė.
16.40 val. Parodos "Plungės bažnyčia - neužgęstančios krikščioniškos meilės ir atminties lopšys" atidarymas. Parodos kuratorė Danutė Einikienė.

Sekmadienis, rugsėjo 24 d., Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
12.00 val. Iškilmingos Šv. Mišios. Intencija: Už kunigaikščius Mariją ir Mykolą Oginskius, prel. Povilą Pukį, kan. Vincentą Jarulaitį ir visus geradarius, prisidėjusius prie bažnyčios statybos.
16.00 val. XVIII Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio koncertas. Lietuvos kamerinio orkestro (vad. Sergej Krylov) ir valstybinio choro "Vilnius" (vad. Artūras Dambrauskas) koncertas, skirtas Plungės bažnyčios 90 metų sukakčiai paminėti. Programoje: Wolfgang Amadeus Mozart Simfonija Nr. 15, Ave verum corpus, Karūnavimo mišios. Solistai: Elzė Liškauskaitė (sopranas), Emilija Bukytė (mecosopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Alfredas Miniotas (bosas). Dirigentas - Juozas Domarkas.

Trečiosios Plungės bažnyčios statybos data – 1674 metai. Jos fundatorius – vienas iš penkių įtakingiausių LDK giminės atstovų – Lietuvos pataurininkis ir Trakų kaštelionas, Plungės seniūnas (nuo 1670 m.) Martynas Mykolas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1630–1700 m.) ir jo žmona Joana Volodkevičiūtė.

Didikas, būdamas Sobieskių šalininkas, Žemaitijoje turėjo gana stiprias ekonomines pozicijas – 1690 m. valdė 204 dūmus, vien Plungės seniūnijoje – 202. Bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad nauja, didelė medinė bažnyčia yra vienabokštė, dengta ąžuolinėmis malksnomis. Į ją iš senosios bažnyčios perkelti keturi altoriai. Juozapas Jakavičius, kuris Plungės bažnyčioje klebonavo iki 1678 m., buvo neblogai aprūpintas. Bažnyčiai priklausė 19 dūmų mieste ir 24 kiemai Kapsūdžių kaime.

Po Martyno Mykolo Krišpino-Kiršenšteino mirties plungėnų seniūnu tapo jo sūnus Kazimieras.

1797 metais pastatyta nauja medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Jos statyba rūpinosi parapijos administratorius kunigas Adomas Paulauskas, kuris į Plungę klebonauti paskirtas 1795 m. (nuo1798 m. atsisakė pareigų ir persikėlė altarijon).

Statybinėmis medžiagomis bažnyčią aprūpino Plungės dvaras, kuris tuo metu priklausė didikų Masalskių giminei, vėliau grafams Zubovams. 1806 m. vizitacijos akte nurodyta, kad ji pailgos formos, grindys plytų, dengta malksnomis, vidų puošia trys altoriai, iš kurių du perkelti iš senosios bažnyčios. Naujas poliruotas dviejų aukštų Šv. Juozapo altorius pastatytas 1804 m. Antrąjį altoriaus aukštą puošė Šv. Jono Krikštytojo skulptūra, o pirmąjį – tapytas Šv. Juozapo paveikslas.

1810 m. šventovę konsekravo Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838).

Bažnyčia, bėgant metams, toliau rūpestingai prižiūrima. 1826 m. klebono Jurgio Kirvelio pastangomis uždengtas malksnų stogas. 1842 m. panaikinus bažnyčių žemėvaldą, Plungės bažnyčia priskiriama ketvirtai klasei. Valdžia klebonui mokėjo algą, bažnyčiai paskirta žemės.

Kai kurių plungiškių tvirtinimu, ji buvusi didžiausia medinė bažnyčia visame pasaulyje. Apie ją rašė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius: „Visuose Žemaičiuose nėra medžio bažnyčios taip išpuoštos, kaip plungiškė“. Ją puoselėjo ne vienas auksarankis žemaitis. Kai kurie meistrai buvo tikri universalai. Plungės bažnyčioje darbavosi amatininkas Marcelius Jundzilas, ištapęs „įvairiausiomis daržovėmis“ medinį bažnyčios interjerą – sienas ir lubas, atnaujinęs altorius, iš naujo apklojęs stogą, šventoriuje sumūrijęs akmeninę tvorą.

Bažnyčią tapė ir dekoravo meistras savamokslis, žemaičių dievdirbys Kazimieras Varnelis (1871–1945). Tai garsaus tapytojo profesoriaus Kazio Varnelio tėvas. 1899 m. šv. Antano paveikslą Plungės bažnyčiai nutapė lenkų profesionalus dailininkas Stanislovas Jarockis (1871–1944), nuo 1898 m. gyvenęs ir dėstęs piešimą Vilniuje.

Net po 1863 m. sukilimo, kai valdžia ėmėsi smarkiai varžyti naujų bažnyčių statybas ir griežtai kontroliuoti jų remontų darbus, Kauno gubernatorius 1867 m. išdavė leidimą Plungės bažnyčios atnaujinimui.

Parapija buvusi labai turtinga, viena geriausių visoje Žemaičių vyskupijoje.

Laikas bėgo, bažnyčia nyko, ypač nukentėjo nuo viesulo, pakrypo į vieną pusę, darėsi nesaugu joje aukoti Mišias. Tai, jog Plungei reikalinga nauja bažnyčia, užsimena Žemaičių vyskupas Antanas Baranauskas dar 1893 m. rašytame vizitacijos akte. Vyskupo išsakytos minties įgyvendinimo energingai ėmėsi kunigaikštis Mykolas Oginskis.

Didikų Oginskių giminė pasižymėjo kaip dosnūs mecenatai, kurie negailėjo lėšų bei kitokios pagalbos statant bažnyčias, vienuolynus, kitus sakralinius objektus. Šių tradicijų laikėsi ir kunigaikštis Mykolas Oginskis. Apie 1900 metus jis išrūpino iš caro administracijos leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai.

Naujos mūrinės bažnyčios istorija – ilga ir sudėtinga. Kokį kelią ir kokius sunkumus reikėjo įveikti, kokią stiprybę sutelkti dvasininkams, parapijiečiams, statytojams, kad iškiltų didinga Plungės šventovė, išgirsite apsilankę rugsėjo 23–24 dienomis jubiliejiniuose Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios renginiuose.