KONTAKTAI

BĮ Plungės turizmo informacijos centras
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

LITA CABELLUTE (Ispanija) paroda “Kruvinos vestuvės × Bodas de sangre“

Parodos

Žemaičių dailės muziejuje gegužės 16 d. bus atidaroma paroda “Kruvinos vestuvės × Bodas de sangre“, kurioje Lietuvos publikai bus pirmą kartą pristatoma garsi ispanų menininkė Lita Cabellut.
Per daugiau nei keturis dešimtmečius trunkančią tarptautinę kūrybinę karjerą, gyvendama ir dirbdama tarp Ispanijos ir Nyderlandų, L. Cabellut sukūrė savitą, pasaulyje atpažįstamą meninį stilių, pasižymintį stipria išraiška ir emociniu intensyvumu. 
Paroda veiks nuo 2026 m. gegužės 17 d. iki 2026 m. rugpjūčio 19 d.
Žemaičių dailės muziejaus rūmų ir žirgyno salėse, Plungėje.
ŽIRGYNO SALĖ
„Kruvinos vestuvės × Bodas de sangre“
Žirgyno salėje pristatomas istorinis L. Cabellut darbų ciklas, įkvėptas garsiosios ispanų rašytojo Federico García Lorca dramos Bodas de sangre.
Parodoje bus eksponuojami 27 darbai ir įspūdinga scenografinė instaliacija, leidžianti lankytojams patirti F. G. Lorcos dramaturgiją iš šiuolaikinės perspektyvos. Menininkė nesiekia tiesiog iliustruoti pjesės - ji gilinasi į jos emocinę ir simbolinę esmę, kurdama vizualinę interpretaciją, kurioje tragiškos kūrinio aistros susiejamos su šiandienos socialiniais ir moraliniais klausimais.
L. Cabellut vizija remiasi radikaliu meilės supratimu - meile kalbai, tiesai, tapatybei ir pačiai žmogaus prigimčiai. Pasitelkdama ekspresyvią, psichologine įtampa pasižyminčią tapybos techniką, ji kuria intensyvų dialogą tarp F. G. Lorcos tragedijos ir šiuolaikinio pasaulio aktualijų.
Parodoje keliami šiandien itin svarbūs klausimai: moterų lygybė, tapatybės formavimasis, paveldėtų socialinių vaidmenų pervertinimas. Kartu reflektuojamos tokios žmogaus būsenos kaip nepasitikėjimas, nuoskauda, praradimo ir mirties baimė bei moralinis visuomenės trapumas.
Žirgyno pastate įrengta ekspozicija įgauna beveik teatrinį intensyvumą - čia pati erdvė tampa pasakojimo dalimi. Scenografija sustiprina kūriniuose slypinčią dramą, tylą ir įtampą, o žiūrėjimo patirtį paverčia beveik fiziniu išgyvenimu.

RŪMŲ SALĖSE
„Gyvenimas mene: penkios temos - vienas dialogas“
Tuo tarpu pagrindiniuose muziejaus rūmuose pristatoma ekspozicija „Gyvenimas mene: penkios temos - vienas dialogas“, leidžianti pažinti pagrindinius L. Cabellut kūrybos principus.
Joje eksponuojami 35 darbai, kuriuos kruopščiai atrinko parodos kuratorius Eloy Martínez de la Pera. Paroda aprėpia skirtingus menininkės kūrybos laikotarpius ir siūlo pažvelgti į menininkės kūrybą kaip į nuoseklią meninę visumą.
Jos kūrybą jungia penkios pagrindinės temos:
GYVENIMAS · AISTRA · GALIA · TAPATYBĖ · LAISVĖ
Paroda organizuota ne chronologiškai, o pagal šiuos konceptualius motyvus, siekiant išryškinti kūrybos idėjų nuoseklumą ir jų aktualumą šiandienos pasaulyje.
„Gyvenimas mene“ atspindi išskirtinę L. Cabellut kūrybinę trajektoriją – šiurkščią ir subtilią, poetišką ir brutalią, refleksyvią ir impulsyvią, harmoningą ir neapdorotą, tačiau visuomet persmelktą grožio.
Intensyvūs, pažeidžiami ir iššūkį metantys L. Cabellut personažų žvilgsniai kviečia susimąstyti apie trapumą, aistrą, vienatvę ir išganymą. Jos kūriniai tampa savotiškais veidrodžiais, kuriuose atpažįstame savo pačių kovas ir viltis.
Kodėl tai svarbu?
Šis projektas Žemaičių dailės muziejuje žymi reikšmingą momentą tiek L. Cabellut tarptautinėje kūrybinėje trajektorijoje, tiek Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Paroda sumanyta ne vien kaip meno kūrinių pristatymas, bet kaip visapusiška patirtis - erdvė, kurioje tapyba, architektūra ir dramaturgija susilieja į vientisą išgyvenimą.
Sujungdamas du intensyvius kūrybinius ciklus išskirtinėse muziejaus erdvėse, Žemaičių dailės muziejus suteikia retą galimybę susitikti su viena įtaigiausių šiuolaikinio meno kūrėjų.
Parodos kuratorius: Eloy Martínez de la Pera
Parodos projekto vadovė: Daiva Balvers
APIE MENININKĘ
Lita Cabellut (g. 1961, Ispanija) yra laikoma viena įtakingiausių šiuolaikinių menininkių tarptautinėje meno scenoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Nyderlanduose. Ji išvystė išskirtinę gebėjimą jungti skirtingas meno disciplinas, taip užtikrindama, kad technika neribotų jos kūrybos, o taptų idėjų raiškos priemone.
Kūrybos procese menininkė įsitraukia į tarsi dvasinį dialogą su savo personažais; jis yra kupinas vidinės emocijos ir fizinių pojūčių, kas atsispindi didelio formato darbų tekstūroje, gestų jėgoje ir nevaržomoje emocinėje intensyvumo raiškoje. Jos technika yra įvairių įtakų mišinys, pasižymintis drąsiu spalvų ir tekstūros naudojimu, derinant tradicinius metodus su šiuolaikinėmis tapybos taikymo praktikomis. Tai balansas tarp techninės kontrolės ir visiško atsidavimo. Darbo proceso metu ji formuoja, lanksto drobę, suteikdama kūriniams išskirtinę paviršiaus tekstūrą ir gilų transformacijos pojūtį.
Lita Cabellut ryšys su ispaniškomis šaknimis yra aiškiai juntamas jos darbuose, tačiau jos vizija pranoksta geografines ir kultūrines ribas. Jos tikslas - atskleisti universalias žmogaus patirties dimensijas, sukuriant vizualinę kalbą, suprantamą įvairioms auditorijoms visame pasaulyje.
Lita Cabellut yra pelniusi daugybę apdovanojimų, įskaitant garbės daktaro vardą (Doctor Honoris Causa) Barselonos universitete (2024) bei Karališkosios Isabellos Katalikės ordino komandoro laipsnį (2024). Jos darbai yra įtraukti į svarbių tarptautinių šiuolaikinio meno muziejų ir prestižinių privačių kolekcijų fondus. Jos parodos buvo pristatytos tokiose institucijose kaip - RABASF – Karališkoji San Fernando dailės akademija (Madridas), Fundación Bancaja (Valensija), MAC – Šiuolaikinio meno muziejus (La Korunja), Fundación Vila Casas (Barselona) ir Gojos muziejus (Saragosa) Ispanijoje; Pivot Center for Art + Culture (Sietlas) Jungtinėse Amerikos Valstijose; Seulo menų centras (Seulas) Pietų Korėjoje; MacS šiuolaikinio meno muziejus (Sicilija) Italijoje; CSMVS – Chhatrapati Shivaji Maharaj Vastu Sangrahalaya muziejus (Mumbajus) Indijoje; Hälsinglando muziejus (Hudiksvallis) Švedijoje; RAK meno fondas (Rifa) Bahreine; YUZ muziejus (Šanchajus), Westred meno muziejus (Harbinas), Raffles