TEISINGUMO STULPAI: PRAKALBINTI SENOSIOS LIETUVOS TEISĖS PAMINKLAI
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Žemaičių dailės muziejumi kviečia į susitikimą -diskusiją apie LDK teisės sistemą.
Kas jūsų laukia?
Įtraukiantis pasakojimas apie teisingumo vykdymą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Svarbiausi dokumentai, formavę valstybės teisinį pagrindą
Realūs pavyzdžiai iš teismų praktikos ir bajorų ginčų
Dalyviai: doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas), dr. Darius Vilimas (Lietuvos istorijos institutas), Lirija Steponavičienė (Valdovų rūmų muziejus)
Moderatorė – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus)
SKIRTA: moksleiviams, mokytojams, Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir visiems istorijos entuziastams.
Renginys nemokamas:
REGISTRACIJA: https://forms.gle/8xNFPfpfW2xovzB96
Trukmė – 60 min.
Teisinė valstybė yra vienas iš labiausiai siektinų idealų. Teisinėje valstybėje viešpatauja įstatymų lygybė ir saugumas, tarpsta tautos gerovė, klesti prekyba ir amatai, ir tik joje „visa jėga išsiskleidžia tautos dvasios ir doros galios“. Neatsitiktinai dar XVI a. antroje pusėje iškilus humanistas, teisininkas ir publicistas Andrius Volanas rašė, kad „tik tokioje valstybėje, kur visiems taikoma vienoda teisė, piliečiai gali būti vadinami laisvais“ („Apie politinę arba pilietinę laisvę“, 1572).
Kokias ir kieno teises garantavo senosios Lietuvos teisė? Kaip keitėsi teisės ir teisingumo samprata? Kaip veikė valdovo teismas ir kada susiformavo kitos teismo institucijos? Kodėl Lietuvos Statutai laikomi vienu ryškiausių Renesanso epochos Europos teisės fenomenų ir kodėl amžininkai Antrąjį Lietuvos Statutą vadino „tvirčiausius pamatus laisvai lietuvių, žemaičių ir rusėnų Respublikai paklojusiu teisės dokumentu“? Kada Lietuvoje pasibaigė raganų teismų epocha ir kokias teises bei laisves garantavo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija?
Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateikia gilesnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės paminklų – teisynų, Lietuvos Statutų, Lietuvos Metrikos, Vyriausiojo Tribunolo veiklos dokumentų, Seimo priimtų konstitucijų ir kitų teisės šaltinių – pažinimas.
Pristatydami Valdovų rūmų muziejaus ir partnerių rengiamą pokalbių-diskusijų ciklą „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“, kviečiame kartu su teisės istorijos tyrinėtojais leistis į šių teisės paminklų pažinimo kelionę ir jos metu susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisine mintimi, teisėkūros procesu, teismo veikimo praktika, išgirsti apie naujausius Lietuvos teisės paminklų tyrimus ir mokslininkų atradimus bei patirti, kad senosios Lietuvos valstybės sukurta brandi teisės sistema buvo jos visuomenės modernėjimo ir europėjimo liudijimas.
Projektu siekiama priminti ir įprasminti Antrojo Lietuvos Statuto, tapusio pamatiniu teisės dokumentu Liublino unijos išvakarėse prie Lenkijos Karalystės prijungtose ukrainietiškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, priėmimo 460 metų sukaktį.
Organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Partneriai
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Kauno švietimo inovacijų centras
Birštono muziejus
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Pasvalio krašto muziejus
Rokiškio krašto muziejus
Žemaičių dailės muziejus
Projektą remia
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Dalintis nuoroda el. paštu