Spalio
04 d.

Kuliai lyg feniksas kyla iš pelenų...


Visai neseniai svečiavomės Kulių krašto muziejuje, kuris atsikūręs vėl duris lankytojams atvėrė tik liepos mėnesį. Jis atidarytas netoli bažnyčios esančiame raudonų plytų pastate, kuriame gyveno Sofija Kymantaitė - Čiurlionienė ir Juozas Tumas - Vaižgantas. Muziejaus pastatas apraizgytas vijokliais, kuriuos rudenėlis nudažė ryškiai raudonai. Vaizdas charizmatiškas ir užburiantis, kaip iš fantastinio filmo. Čia rasite eksponatų nuo akmens amžiaus iki kolūkio laikų: buities rakandų, senovinės literatūros, tautodailės eksponatų ir jų gamybos įrankių. 

Muziejaus vadovas Andrius Petraitis atsakingas už jo priežiūrą, bet to, aktyviai prisideda organizuojant įvairius renginius miestelio bendruomenei. Per praėjusį „heloviną“ viename iš bažnyčios komplekso pastatų suorganizuotas puikus koncertas. Jo metu mažiesiems suvaidinta šiurpi legenda apie "Reiskių bebrą". Į šią moliūgų šventę susirinko gausus būrys įvairaus amžiaus žiūrovų.

Labai džiugu, kad atsiranda tokių veiklių žmonių su dideliais užmojais, užsispyrusių ir nenuleidžiančių rankų iškilus laikiniems sunkumams. Šis Andriaus užsispyrimas ir atvėrė visus kelius naujam muziejui, kuris, tikime, sulauks susidomėjimo ir gausaus būrio lankytojų. Tad visus kviečiame apsilankyti, pasidomėti ir pasigrožėti užburiančiu muziejaus pastato vaizdu, susipažinti su eksponuojamomis vertybėmis.

Būdamos šalia, negalėjome neaplankyti bažnyčios, statytos 1900- aisiais. Įdomi bažnyčios architektūra. Senieji gyventojai dar prisimena, kad bokštas buvo papildomai pristatytas tik po kurio laiko, nes pirminis jos variantas buvo be bokšto ir atrodė panašiau į itališko stiliaus teismo rūmus su milžiniškomis baltomis kolonomis, nei į maldos namus, prie kurių nuo senų senovės lietuviai buvo pripratę. Bažnyčios kieme stovi skulptūra, skirta Vaižgantui. Stebėtinas kontrastas – išorė - baltas romėniško stiliaus statinys su skliautus laikančiomis masyviomis kolonomis, vidus – kuklus, kaip dažnos kaimo bažnytėlės. Netoli altoriaus stovi nenusakomo senumo aukų dėžutė, galima manyti, jog viena seniausių Lietuvoje. Ir kaip kiekvienoje senoje bažnytėlėje, apgaubia gilias šaknis turinčio tikėjimo, pakylėjimo aura.

Plungės turizmo informacijos centras